Šiandien skaičiau straipsnį apie tai, kokie jausmai ir mintys apima astronautus, palikusius Žemę, ir žvelgiančius į ją iš kosmoso. Būnant ten jiems ateina suvokimas, kad tai yra viena Žemė su bendra atmosfera, kurią mes visi dalinamės. Atmosfera gaubia Žemę, ir saugo ją bei mus nuo meteoritų, dulkių, rūgštinių lietų, UV spindulių, ledinio kosmoso šalčio, ir t.t. Iš kosmoso matydami tą plonytę mus saugančią liniją, visi astronautai pasakoja apie suvokimą, kaip viskas yra laikina ir trapu.
Man šios įžvalgos surezonavo su mano mintimis, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį jei ne savoje aplinkoje, tai kažkur kitame pasaulio gale. Niekas iš niekur neateina ir niekur nedingsta. Visi dalinamės tais pačiais Žemės resursais ir tuo pačiu oru.
Kiekviena plastiko šiukšlė, kuri galiausiai patenka į vandenyną, pražudo ten gyvenančius gyvūnus, ir žlugdo ekosistemą. Šiukšle čia, šiukšlė ten, ir taip 8 mln. plastiko dalelių pasiekia mums gyvybiškai svarbius vandenynus kasdien.
Dirvožemių užterštumas dėl angliakasybos, chemikalų naudojimo, nuodingų medžiagų išsiliejimo žemdirbystėjė kelia didžiulę grėsmę žmonių sveikatai ir visai Žemės ekosistemai. Kalbant apie oro taršą, toliau didėjant šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekiui dėl žmogaus veiklos, globalinis atšilimas įsibėgėja ir jau dabar turi padarinių. Nykstančios gyvūnų rūšys dėl mūsų kaltės taip pat sukelia nepataisomą efektą gamtai ir mums patiems.
Kitas pavyzdys – greitoji mada. Įsigydami drabužį iš greitosios mados prekinių ženklų kaip Zara, Mango, H&M, ir t.t., tiesiogiai prisidedame prie suaugusiųjų ir vaikų išnaudojimo Indijoje, Kinijoje ir kitose šalyse. Pirkdami produktus su palmių aliejumi ar naudodami popierių, prisidedame prie masinio miškų kirtimo, ten gyvenančių gyvūnų buveinių naikinimo. Bet koks neatsakingas elgesys gamtos ir žmonių atžvilgiu galiausiai turi padarinių mums patiems.
Žmogus yra protingas individas, ir atsakingai elgiantis gamtos atžvilgiu, mes galime išlipti iš šios krizės, į kurią patys save įtraukėme. Tačiau reikia radikaliai keisti požiūrį į žemdirbystę, į gyvenimą miestuose, į energijos naudojimą ir atliekų surinkimą bei naudojimą dar ir dar kartą.
Tai yra mūsų visų Žemė, mūsų visų problemos, kurias spręsti turi ne kažkas kitas, o mes patys. Ne mirę mes patenkame į rojų, o gimę, nes Žemė yra vienintelė vieta, kur žmogaus gyvybė gali egzistuoti. Saugokime Žemę, ir ji saugos mus.
Parašykite komentarą