Praėjo tos dienos, kai nusipirktą drabužį dėvime metai iš metų, jį atsakingai prižiūrime ir mylime. Augant vartotojų paklausai ir jų perkamajai galiai, didžioji dalis mados tapo paremta trumpais dėvėjimo ciklais ir greitai besikeičiančiomis stiliaus tendencijomis (maždaug 52 kartus per metus). Mes perkame, užsivelkame kelis kartus, padedame į spintą arba išmetame, perkame vėl.
Kadangi prekiniai ženklai stengiasi greitai gaminti ir išleisti į prekybą, drabužių kokybė smarkiai kenčia, jie greitai nusidėvi ir tampa nebenešiojami. Ir taip nė nepagalvodami remiame antrąją pagal taršumą industriją pasaulyje (tik naftos industrija neigiamu poveikiu aplinkai lenkia drabužių pramonę), ir išleidžiame žymiai daugiau pinigų.
Socialines greitosios mados problemos jau ankščiau apžvelgiau čia. Tačiau ekologinės pasekmės yra nepalyginti svarbesnės, nes kenkia visiems mums be išimties.
Vandens švaistymas
Viena iš didžiausių problemų yra vandens išteklių naudojimas drabužių pramonėje, ir jo teršimas cheminiais dažais bei mikroplastiku. Natūralūs pluoštai, ypač medvilnė, reikalauja didžiulių vandens resursų auginimo bei gamybos procese. Net 20,000 litrų vandens reikia pagaminti 1 kg medvilnės! Turint omenyje, kad 750 mln. žmonių neturi prieigos prie švaraus vandens, tokie skaičiai šokiruoja. Ir viskas tik tam, kad pagamintus medvilninius marškinėlius užsivilktume 5 kartus ir vėliau išmestume.
Ką daryti? Rinktis labiau vandenį tausojančius audinius kaip linas, organinė medvilnė, perdirbti pluoštai.
Vandens teršimas dažais ir kenksmingomis medžiagomis
Daugelyje šalių, ypač tose, kuriose įstatymai nėra griežti dėl drabužių gamybos, įvairūs cheminiai kenksmingi dažai išliejami tiesiai į upes, o vėliau atsiduria vandenynuose. Kenksmingos medžiagos kaip gyvsidabris ar švinas ypač kenkia vandens faunai bei prie upių gyvenantiems žmonėms. Taip pat medvilnės gamybai naudojami pesticidai galiausiai patenka į vandenį. Todėl svarbu yra rinktis natūralius ir organiškai augintus pluoštus, ir įsigyti juos iš Europos, Kanados ar JAV gamintojų, kur įstatymai yra griežtesni.
Ką daryti? Rinktis natūralius, organiškus pluoštus, kurie nėra dažyti arba dažyti natūraliais dažais.
Vandens teršimas plastiko dalelėmis
Kaskart skalbiant sintetinius drabužius (poliesteris, nailonas), 700,000 mikroplastiko dalelių patenka į vandenį, nukeliauja iki vandenynų, kur juos suvalgo mikroorganizmai ir kiti vandens gyvūnai (dalis jų žūsta), ir vėliau maisto grandine tas pats mikroplastikas grįžta mums per maistą, vandenį, ir daro žalą mūsų organizmui.
Ką daryti? Rinktis natūralius pluoštus, o jei susiduriate su sintetika – skalbti ypač retai ir ne aukštesnėje kaip 30ºC temperatūroje. Taip pat patartina naudoti maišelius kaip Guppyfriend, kurie sulaiko atsiskiriantį mikroplastiką, ir padeda apsaugoti drabužius nuo greito susidėvėjimo.
Šiukšlinimas
Maždaug vienas sunkvežimis drabužių išvežamas į šiukšlyną kiekvieną sekundę, kur nesuyra 200 metų. Vakaruose gyvenanti šeima kiekvienais metais išmeta apie 30 kg drabužių. Drabužių švaistymas auga nuolatos, ir tik 15% jų yra perdirbama.
Ką daryti? Pirkti mažiau, dėvėti ilgiau, perdirbti, ir rinktis natūralius pluoštus, kurie išmesti suyra greičiau.
Šiltnamio efekto didinimas
Mados industrija išskiria apie 10% visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir ženkliai prisideda prie klimato atšilimo. Dujos sukeliamos audinių auginimo, drabužių gamybos ir transportavimo procesuose. Gaminant sintetinius drabužius, kurių sudedamoji dalis yra iškastinis kuras, sunaudojama žymiai daugiau energijos nei gaminant iš natūralių pluoštų. Dauguma mums siūlomų drabužių yra pagaminti Kinijoje, Indijoje ir Bangladeše, kur gamyba vykdoma naudojant anglį – daugiausiai šiltnamio dujų išskiriantis būdas. Todėl dar ir dėl šios priežasties turime rinktis natūralius, atsakingais būdais augintus pluoštus.
Ką daryti? Rinktis natūralaus audinio drabužius iš prekinių ženklų, kurių gamyba paremta atsinaujinančiais energijos šaltiniais.
Dirvožemio erozija
Dirvožemis yra ypač svarbus mūsų ekosistemai. Mums reikalingas švarus dirvožemis tiek daržovių ir augalų auginimui tiek CO2 abzorbacijai fotosintezės dėka. Mados industrija prisideda prie dirvožemio degradacijos keliais būdais: naudojant chemikalus drabužių gamyboje ir dažyme, ir ganant avis kašmyrui išgauti. To pasekoje, 90% Mongolijos (antros pagal dydį kašmyro tiekėjos po Kinijos) žemės tuoj virs dykuma dėl visuotinio atšilimo ir avių ganymo kašmyro poreikiui patenkinti.
Ką daryti? Rinktis audinius, kurių gamyba nekenkia dirvožemiui.
Miškų kirtimas
Dėl itin didelės paklausos viskozei, kuri gaminama iš balintos medienos, kertami didžiuliai miškų plotai Indonezijoje ir Amazoneje, išvaromos ten gyvenusios benduomenės, naikinamos gyvūnų buveinės, ir prisidedama prie klimato atšilimo.
Ką daryti? Rinktis Lyocell/Tencel® medžiagas, kurių gamybos procesas yra žymiai tvaresnis.
Alternatyvų ir sprendimų tikrai yra, tačiau turime pradėti nuo informacijos sklaidos, kad visuomenė sąmoningėtų, ir priimtų atsakingus sprendimus žinodami, kokią įtaką jie daro mojuodami savo kreditine kortele parduotuvėje. Svarbu nepirkti cheminiais dažais dažytų drabužių, rinktis drabužius iš natūralių ir organiškai augintų pluoštų, vengti maišytų audinių, atkreipti dėmesį į sertifikatus OEKO-TEX®, GOTS, arba BLUESIGN®, ir pačio prekinio ženklo atsakingumą.
Parašykite komentarą